Tesla registruoja susidūrimų įvykius pagal JAV Federalinių nuostatų kodekso (angl. „Code of Federal Regulations“, C.F.R.) 49 tomo, 563.5 dalies, kurioje susidūrimo įvykis apibrėžiamas kaip avarija ar fizinis įvykis, dėl kurio išsiskleidžia bet kokia vienkartinio panaudojimo išskleidžiama apsaugos priemonė arba kuris atitinka ar viršija 8 km/h greičio pokyčio (Delta-V) suveikimo slenkstį per 150 milisekundžių laikotarpį. Delta-V matuoja automobilio greičio pokytį susidūrus ir yra plačiai naudojamas avarijų analizėje kiekybiškai įvertinti smūgio stiprumui. Didesnis Delta-V rodo didesnes jėgas, veikiančias automobilį ir jo keleivius, todėl tai yra patikimas rodiklis, leidžiantis atskirti smūgių stiprumą įvairaus pobūdžio susidūrimuose.

Vadovaudamasi C.F.R. 49 tomo 563.5 dalimi, Tesla skirsto susidūrimus į dvi kategorijas:

1. Susidūrimai su apsaugos priemonių išsiskleidimu paprastai būna sunkesni, kai išsiskleidžia automobilio oro pagalvės ar kitos vienkartinio panaudojimo pirotechninės apsaugos priemonės. Tesla šiuos susidūrimus Automobilio saugos ataskaitoje vadina „Sunkiais susidūrimais“.
2. Susidūrimai be apsaugos priemonių išsiskleidimo paprastai būna lengvesni (Delta-V ≥8 km/h per 150 milisekundžių), per juos neišsiskleidžia nei oro pagalvės, nei jokios kitos vienkartinio panaudojimo pirotechninės apsaugos priemonės. Tesla šiuos susidūrimus Automobilio saugos ataskaitoje vadina „Lengvais susidūrimais“.

Jei FSD (prižiūrimas) buvo aktyvus bet kuriuo metu per penkias sekundes iki susidūrimo įvykio, Tesla, skaičiuodama susidūrimų dažnį, laiko, kad susidūrimas įvyko esant įjungtam FSD (prižiūrimam) režimui ir įtraukia jį į Automobilio saugos ataskaitą. Šis metodas atsižvelgia į laiką, kurio reikia vairuotojams atpažinti galimus pavojus ir perimti rankinį automobilio valdymą. Skaičiavimas užtikrina, kad mūsų skelbiami susidūrimų dažniai FSD (prižiūrimu) režimu apimtų ne tik susidūrimus, įvykusius sistemai aktyviai valdant automobilį, bet ir scenarijus, kai vairuotojas gali išjungti sistemą arba kai sistema pati nustoja veikti prieš pat smūgį.

Tesla savo susidūrimų ataskaitose nenurodo kaltės dėl subjektyvaus ir sudėtingo kaltės nustatymo pobūdžio, kuriam paprastai reikia išsamaus aplinkybių, vairuotojo ketinimų ir taikomų kelių eismo taisyklių tyrimo. Pranešdami apie visus susidūrimus, neatsižvelgdami į tai, kas ar kokie veiksniai prisidėjo prie susidūrimo – vairuotojas (-ai), automobilis (-iai), aplinka, netinkamas sistemos naudojimas ir t. t., – Tesla pateikia nuoseklų ir objektyvų rodiklį, leidžiantį atlikti prasmingus saugos palyginimus tarp skirtingų vairavimo režimų ir sąlygų.

Tesla lygina susidūrimų dažnius FSD (prižiūrimu) režimu, stebimus mūsų telemetrijos, su susidūrimais vairuojant Tesla automobilius rankiniu būdu su aktyviosiomis saugos funkcijomis ir be jų. Visuose Tesla automobiliuose, pagamintuose po 2014 metų, įdiegtos aktyviosios saugos funkcijos, įskaitant automatinį avarinį stabdymą, įspėjimą apie susidūrimą iš priekio, įspėjimą apie išvažiavimą iš juostos ir kitas susidūrimo išvengimo sistemas. Tesla duomenys rodo žymiai didesnį mylių skaičių, tenkantį vienam susidūrimui, tuose Tesla automobiliuose, kuriuose įdiegtos aktyviosios saugos funkcijos, palyginti su Tesla automobiliais be šių funkcijų.

Tesla automobiliai be aktyviųjų saugos funkcijų (t. y. pagaminti iki 2014 m.) yra geriausias atitikmuo vidutinio JAV automobilio saugai įvertinti, atsižvelgiant į tai, kad vidutinis automobilio amžius JAV yra maždaug 12 metų, t. y. jis pagamintas anksčiau nei plačiai paplito aktyviosios saugos ir pažangiosios pagalbos vairuotojui sistemos. Nors šie automobiliai nebeparduodami, jais kartu kasmet nuvažiuojama šimtai milijonų mylių.

Tesla transporto priemonių parkas, kurį sudaro milijonai automobilių visame pasaulyje, generuoja didelio masto vairavimo realiomis sąlygomis duomenis. Automobilio saugos ataskaita iliustruoja anoniminės automobilių telemetrijos, apimančios nuvažiuotas mylias, kelių klases ir valdymo tipą, derinį, taip pat kritinių saugos įvykių telemetriją (su VIN susietus duomenis, gaunamus automobiliui patyrus sunkų ar lengvą susidūrimą, kaip apibrėžta pirmiau). Telemetrijos apimtį iliustruoja tai, kad vien 2025 m. III ketv. Tesla gavo 2,5 mlrd. telemetrijos paketų iš savo transporto priemonių parko visame pasaulyje (išskyrus Kiniją).

Automobilių telemetrijos paketai, kurie analizuojami ir apibendrinami Automobilio saugos ataskaitoje, gaunami dviem skirtingais būdais.

1. Perjungus į stovėjimo režimą: automobilis perduoda Tesla serveriams duomenų paketą su nuasmeninta informacija apie pabaigtos kelionės (arba važiavimo ciklo) ridą. Šie duomenys informuoja Tesla apie nuvažiuotų mylių skaičių esant skirtingiems valdymo režimams ir skirtingoms kelių klasifikacijoms pagal kiekvieną automobilio tipą.
2. Aptikus sunkų ar lengvą susidūrimą: su VIN susietas duomenų paketas perduodamas į Tesla serverius. Jei duomenų įkelti nepavyksta, kelionės ir susidūrimo informacija saugoma pačiam automobilyje ir ją galima bandyti vėl įkelti atkūrus ryšį.

Tam tikri kintamieji, įskaitant, bet neapsiribojant, korinį ryšį ar automobilio ryšio sistemų pažeidimus, gali paveikti Tesla gebėjimą užfiksuoti tam tikrus įvykius. Svarbu tai, kad šie kintamieji vienodai taikomi visiems Automobilio saugos ataskaitoje analizuojamiems Tesla valdymo režimams, todėl išlieka galiojantys lyginamieji saugos rodikliai tarp FSD (prižiūrimo) režimo ir vairavimo rankiniu būdu.

Tesla skirsto kelius į greitkelius ir ne greitkelius pagal kelio charakteristikas, įskaitant žemėlapio duomenų maršruto parinkimo klases, eismo juostų skaičių ir kontroliuojamos prieigos infrastruktūrą. Nors klasifikavimo tikslumas yra didelis, gali pasitaikyti nedidelių ridos ir susidūrimų duomenų svyravimų dėl lokalizacijos, priklausomybės nuo žemėlapių ir apibrėžčių skirtumų, lyginant su JAV vidurkiais.

FSD (prižiūrimo) režimo saugos pranašumai yra akivaizdūs, palyginti su rankiniu būdu vairuojamais Tesla automobiliais su aktyviosiomis saugos funkcijomis ir be jų. Tai yra tiesioginis ir statistiškai patikimiausias palyginimas, nes jis atliekamas tame pačiame transporto priemonių parke, naudojant tuos pačius telemetrijos perdavimo kanalus.

Be to, Tesla automobiliai važinėja keliais kartu su daugeliu kitų eismo dalyvių, vairuojančių ne Tesla automobilius. Todėl tikslinga vertinti FSD (prižiūrimo) režimo saugą, palyginti su bendra sauga JAV keliuose. Tą galima kiekybiškai padaryti apskaičiuojant JAV susidūrimų dažnį remiantis JAV vyriausybės skelbiamais duomenimis, kurie yra geriausias prieinamas šaltinis. Siekdama nustatyti JAV etaloninį vidurkį, Tesla panaudojo JAV vyriausybės duomenis, kaip paaiškinta toliau, kad įvertintų bendrą nuvažiuotų mylių skaičių (skaitiklis) ir bendrą automobilių, patekusių į susidūrimą, skaičių (vardiklis).

JAV vyriausybė skelbia kelis šiai analizei tinkamus duomenų. Bendrai nuvažiuotoms mylioms (skaitiklis) apskaičiuoti tyrimuose dažnai naudojamos Federalinės greitkelių administracijos (angl. „Federal Highway Administration“, FHWA) metinės automobilių nuvažiuotų mylių (angl. „Vehicle Miles Traveled“, VMT) ataskaitos (naujausia publikacija – už 2023 kalendorinius metus). Bendrajam į susidūrimą patekusių automobilių skaičiui (vardiklis) apskaičiuoti Tesla nagrinėjo tris atrankos ir ataskaitų teikimo sistemas: Nacionalinės greitkelių eismo saugumo administracijos (angl. „National Highway Traffic Safety Administration“, NHTSA) Avarijų ataskaitų atrankos sistemą (angl. „Crash Report Sampling System“, CRSS), kurioje fiksuojami policijos registruotų incidentų rodikliai visoje šalyje, NHTSA Avarijų tyrimo atrankos sistemą (angl. „Crash Investigation Sampling System“, CISS), kurioje atrenkami policijos registruoti susidūrimai, kai iš avarijos vietos buvo nutemptas bent vienas lengvasis automobilis, ir NHTSA Mirčių analizės ataskaitų sistemą (angl. „Fatality Analysis Reporting System“, FARS), kurioje matuojami mirtini įvykiai visose šalyje. Iš šių atrankos ir ataskaitų teikimo sistemų CISS daugiausia apima susidūrimų sunkumo lygius, labiausiai atitinkančius Tesla taikomą sunkių susidūrimų sekimo metodą, nes CISS registruoja susidūrimus, kai buvo nutemptas bent vienas lengvasis automobilis, ir neapsiriboja sužalojimų pasekmėmis. Priešingai, CRSS daugiausia fiksuoja incidentus, kai galimai neišsiskleidė oro pagalvės ir nesuveikė kitos apsaugos priemonės (pvz., maždaug 71,7 proc. 2023 m. CRSS registruotų eismo įvykių sudaro tik turtinė žala, o išsiskleidimo įvykiai yra glaudžiau susiję su sunkesniais smūgiais ir didesne sužalojimų tikimybe). Dar vienas skirtumas – FARS yra skirta tik mirtiniems susidūrimams ir daugiausia fiksuoja didžiausio sunkumo incidentų su išsiskleidimu poaibį bei tam tikrus incidentus be apsaugos priemonių išsiskleidimo arba sunkiai aptinkamus incidentus, susijusius su tam tikrų tipų objektais.

Atsižvelgdama į visa tai, skaičiuodama sunkių susidūrimų „JAV vidurkio“ įvertį, Tesla padalija FHWA automobilių nuvažiuotų mylių skaičių (iš visų registruotų automobilių) iš apskaičiuoto bendro automobilių, patekusių į CISS ataskaitą incidentus, skaičiaus (žr. bendrą vertę CISS ataskaitų 2 lentelėje).

CISS ir FHWA duomenų bazėse nėra suskirstymo į greitkelius ir ne greitkelius, kurį būtų galima tiesiogiai palyginti su Tesla duomenimis. Todėl, norėdama įvertinti bazinį „JAV vidurkio“ susidūrimų dažnio paskirstymą pagal greitkelius ir ne greitkelius, Tesla apskaičiavo santykinę bendro susidūrimų dažnio dalį, stebimą rankiniu būdu vairuojamų Tesla transporto priemonių parke tiek važiuojant greitkeliais, tiek ne greitkeliais. Tada Tesla šias dalis pritaikė sunkių susidūrimų „JAV vidurkio“ rodikliui, kad įvertintume „JAV vidurkio“ susidūrimų dažnį važiuojant greitkeliais ir ne greitkeliais. Tą patį metodą Tesla taikė „JAV vidurkio“ rodikliui, skirtam lengviems susidūrimams, įvertinti, naudodami lengvų susidūrimų ir sunkių susidūrimų santykį rankiniu būdu vairuojamų Tesla transporto priemonių parke. Rankiniu būdu vairuojamų Tesla transporto priemonių parkas yra pakankamai reprezentatyvi aproksimacija šioms dalims apskaičiuoti dėl savo dydžio (daugiau nei trys milijonai JAV automobilių), geografinio pasiskirstymo (yra kiekvienoje JAV valstijoje), savininkų sudėties (Model Y 2023–2024 m. buvo antras geriausiai parduodamas ne pikapas JAV) ir aktyvumo (daugiau nei 30 mlrd. mylių kasmet JAV).

Tesla supranta, kad bet kokis duomenų koregavimas gali netyčia įnešti trikdžių ir šališkumo. Siekdama išsaugoti metodikos, naudotos JAV vidurkiui apskaičiuoti ir palyginti su Tesla susidūrimų dažniais, tikslumą ir vientisumą, Tesla sąmoningai apribojo bet kokį duomenų apdorojimą ar filtravimą ar jų koregavimą iki griežtai minimalaus ir tik būtino lygio, kuris nurodytas pirmiau. Vis dėlto metodika apima būtinas ir neišvengiamas prielaidas dėl Tesla duomenų ir JAV vyriausybės skelbiamų viešų duomenų rinkimo metodų skirtumų. Šios prielaidos gali turėti apribojimų, susijusių su ataskaitų teikimo kriterijais, nepraneštų incidentų įverčiais (pvz., NHTSA skaičiuoja, kad policijai nepranešama apie 60 proc. avarijų, kurių metu padaroma žala tik turtui, ir 32 proc. avarijų, kurių metu patiriama sužalojimų (Blincoe ir kt., 2023  m.), federalinės duomenų bazės imties dydžiu ir transporto priemonių parko pasiskirstymu. Dėl kai kurių iš šių apribojimų JAV vidurkio apskaičiavimas gali būti iškreiptas – didesnis arba mažesnis nei nurodyta Automobilio saugos ataskaitoje. Nepaisant šių apribojimų, realaus saugumo pagerėjimo, pasiekto naudojant FSD (prižiūrimą) režimą, mastas yra aiškus ir nepaneigiamas. Tai akivaizdžiai matyti tiesiogiai lyginant Tesla automobilius, naudojančius FSD (prižiūrimą) režimą, su tais, kurie vairuojami rankiniu būdu. JAV vidurkio įvertis (net ir su apribojimais) tik patvirtina šią išvadą.

Tesla renka susidūrimų telemetrijos duomenis, kad suprastų realių susidūrimų pobūdį ir sukurtų sprendimus, kaip jų išvengti arba sušvelninti jų pasekmes.

Šiame tinklapyje pateikiami skirtingų laikotarpių duomenys. Bendras FSD (prižiūrimu) režimu nuvažiuotas atstumas pateikiamas nuo 2020 m., o tai sutampa su FSD (prižiūrimo) režimo paleidimu. Kiekvieną kartą atnaujinant ataskaitą (tai bus daroma kas ketvirtį), bus naudojami pastarųjų 12 mėnesių susidūrimų dažnio rodikliai.

Tesla atnaujins šios ataskaitos susidūrimų dažnio rodiklius kiekvieną ketvirtį. Duomenys atspindės slenkantį dvylikos mėnesių mylių ir susidūrimų bendrąjį rodiklį, siekiant išlaikyti aktualumą naujausioms tendencijoms ir pažangai.

Tesla susidūrimų ataskaitų teikimo metodika remiasi automatizuotais telemetrijos duomenimis, surinktais tiesiogiai iš automobilio sistemų. Šis metodas leidžia objektyviai aptikti susidūrimus milijonuose automobilių. Kita informacija, pavyzdžiui, duomenys apie keleivių patirtus sužalojimus, Tesla pasiekia nenuosekliai – vairuotojams ją teikiant savanoriškai arba ji apskritai lieka neprieinama dėl su sveikata susijusių privatumo teisės aktų.

Vietoj to Tesla daugiausia dėmesio skiria objektyviems ir programiniams rodikliams, pvz., susidūrimų dažnumui ir oro pagalvių išsiskleidimo dažnumui. Oro pagalvių išsiskleidimas yra patikimas susidūrimo sunkumo rodiklis. Pavyzdžiui, oro pagalvių išsiskleidimo slenkstinės vertės yra sąmoningai nustatytos taip, kad oro pagalvės įsijungtų esant tokiam smūgio sunkumui, kai žymiai padidėja keleivių sužalojimo rizika. Susidūrimai be oro pagalvės išsiskleidimo paprastai yra ne tokie sunkūs, todėl oro pagalvės išsiskleidimas gali būti nereikalingas. Kartu šie rodikliai sudaro prasmingus ir objektyvius saugos indikatorius, kuriuos galima nuosekliai išmatuoti visame Tesla transporto priemonių parke. Be reguliarių ketvirčio atnaujinimų, Tesla yra įsipareigojusi tobulinti Automobilio saugos ataskaitą pateikdama papildomų įžvalgų, statistikos ir ataskaitų teikimo metodikos.

Ieškokite informacijos apie Tesla automobilių saugą avarijose.

NHTSA Bendrajame nuolatiniame įsakyme dėl pranešimų apie žinomas avarijas (angl. „Standing General Order on Crash Reporting“, SGO) reikalaujama, kad gamintojai, be kita ko, praneštų apie susidūrimus, susijusius su automobiliu, važiavusiu su įjungta automatizuoto vairavimo sistema (ADS) arba pažangiąja pagalbos vairuotojui sistema (ADAS) likus 30 sekundžių iki susidūrimo. Tačiau SGO nereikalauja, kad gamintojai sukurtų telemetrijos sistemą pranešimams apie susidūrimus, susijusius su ADAS ar ADS sistema, gauti. Tesla naudoja šioje Automobilio saugos ataskaitoje aprašytą susidūrimų telemetrijos sistemą, kad papildytų federalines ataskaitų teikimo prievoles, įskaitant SGO.

Tesla suprojektavo savo automobilius taip, kad maksimaliai padidintų ryšį ir galimybes. Naudojame nuotolinę telemetriją, kad galėtume mokytis iš transporto priemonių parko ir pagrįsti įvairius inžinerinius sprendimus, įskaitant pranešimų apie kritinius saugos įvykius (pvz., sunkius ar lengvus susidūrimus) gavimą. Priešingai nei Tesla, kiti gamintojai, kurių automobilių prijungimo prie tinklo galimybės ribotos, iš esmės negauna automobilio duomenų, kai įvyksta susidūrimas, kuriame dalyvauja vienas iš jų automobilių, nebent klientas jiems apie tai praneša arba pateikia ieškinį.

Dėl SGO ataskaitų teikimo tvarkos galima manyti, kad Tesla automobilių absoliutus susidūrimų skaičius yra didesnis nei visų automobilių gamintojų kartu sudėjus; tačiau iš tiesų Tesla praneša apie daugiau susidūrimų vien todėl, kad turime didelį, aktyvų ir visiškai prijungtą klientų transporto priemonių parką. Šią nepalankią SGO aplinkybę dar labiau apsunkina duomenų normalizavimo trūkumas. Nors SGO reikalauja, kad gamintojai praneštų absoliučius susidūrimų skaičius, jis nereikalauja, kad gamintojai praneštų apie savo automobilių, eksploatuojamų JAV keliuose, skaičių ar tuose automobiliuose nuvažiuotą atstumą. Atsižvelgiant tik į absoliučius susidūrimų skaičius, atrodys, kad susidūrimų daugėja didėjant naudojimui ar pritaikymui, nors iš tikrųjų incidentų dažnis gali mažėti.

Jei Tesla automobiliai parduodami jūsų šalyje, tačiau FSD (prižiūrimas) režimas dar nėra prieinamas, taip yra todėl, kad jūsų šalyje gali būti reikalaujama aiškaus vietos valdžios institucijų reguliavimo institucijų patvirtinimo. Tesla aktyviai dirba su viso pasaulio vyriausybėmis, siekdama gauti reguliavimo institucijų patvirtinimus, o sėkmingas diegimas jau vyksta JAV, Kanadoje, Meksikoje, Puerto Rike, Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje. Nors negalime pateikti tikslių terminų konkrečioms šalims, pažanga vyksta. Kai FSD (prižiūrimas) režimas bus patvirtintas tam tikroje šalyje, reikalavimus atitinkantys automobiliai jį gaus su programinės įrangos atnaujinimu nuotoliniu būdu.