Tesla Assisted Driving saugos pranašumai yra akivaizdūs, palyginti su rankiniu būdu vairuojamais Tesla automobiliais su aktyviosiomis saugos funkcijomis ir be jų. Tai yra tiesioginis ir statistiškai patikimiausias palyginimas, nes jis atliekamas tame pačiame transporto priemonių parke, naudojant tuos pačius telemetrijos perdavimo kanalus.
Be to, Tesla automobiliai važinėja keliais kartu su daugeliu kitų eismo dalyvių, vairuojančių ne Tesla automobilius. Todėl tikslinga vertinti Tesla Assisted Driving režimo saugą, palyginti su bendra sauga JAV keliuose. Tą galima kiekybiškai padaryti apskaičiuojant JAV susidūrimų dažnį remiantis JAV vyriausybės skelbiamais duomenimis, kurie yra geriausias prieinamas šaltinis. Siekdama nustatyti JAV etaloninį vidurkį, Tesla panaudojo JAV vyriausybės duomenis, kaip paaiškinta toliau, kad įvertintų bendrą nuvažiuotų mylių skaičių (skaitiklis) ir bendrą automobilių, patekusių į susidūrimą, skaičių (vardiklis).
JAV vyriausybė skelbia kelis šiai analizei tinkamus duomenų. Bendrai nuvažiuotoms mylioms (skaitiklis) apskaičiuoti tyrimuose dažnai naudojamos Federalinės greitkelių administracijos (angl. „Federal Highway Administration“, FHWA) metinės automobilių nuvažiuotų mylių (angl. „Vehicle Miles Traveled“, VMT) ataskaitos (naujausia publikacija – už 2024 kalendorinius metus). Bendrajam į susidūrimą patekusių automobilių skaičiui (vardiklis) apskaičiuoti Tesla nagrinėjo tris atrankos ir ataskaitų teikimo sistemas: Nacionalinės greitkelių eismo saugumo administracijos (angl. „National Highway Traffic Safety Administration“, NHTSA) Avarijų ataskaitų atrankos sistemą (angl. „Crash Report Sampling System“, CRSS), kurioje fiksuojami policijos registruotų incidentų rodikliai visoje šalyje, NHTSA Avarijų tyrimo atrankos sistemą (angl. „Crash Investigation Sampling System“, CISS), kurioje atrenkami policijos registruoti susidūrimai, kai iš avarijos vietos buvo nutemptas bent vienas lengvasis automobilis, ir NHTSA Mirčių analizės ataskaitų sistemą (angl. „Fatality Analysis Reporting System“, FARS), kurioje matuojami mirtini įvykiai visose šalyje. Iš šių atrankos ir ataskaitų teikimo sistemų CISS daugiausia apima susidūrimų sunkumo lygius, labiausiai atitinkančius Tesla taikomą sunkių susidūrimų sekimo metodą, nes CISS registruoja susidūrimus, kai buvo nutemptas bent vienas lengvasis automobilis, ir neapsiriboja sužalojimų pasekmėmis. Priešingai, CRSS daugiausia fiksuoja incidentus, kai galimai neišsiskleidė oro pagalvės ir nesuveikė kitos apsaugos priemonės (pvz., maždaug 71,7 proc. 2023 m. CRSS registruotų eismo įvykių sudaro tik turtinė žala, o išsiskleidimo įvykiai yra glaudžiau susiję su sunkesniais smūgiais ir didesne sužalojimų tikimybe). Dar vienas skirtumas – FARS yra skirta tik mirtiniems susidūrimams ir daugiausia fiksuoja didžiausio sunkumo incidentų su išsiskleidimu poaibį bei tam tikrus incidentus be apsaugos priemonių išsiskleidimo arba sunkiai aptinkamus incidentus, susijusius su tam tikrų tipų objektais.
Atsižvelgdama į visa tai, skaičiuodama sunkių susidūrimų „JAV vidurkio“ įvertį, Tesla padalija FHWA automobilių nuvažiuotų mylių skaičių (iš visų registruotų automobilių) iš apskaičiuoto bendro automobilių, patekusių į CISS ataskaitą incidentus, skaičiaus (žr. bendrą vertę CISS ataskaitų 3 lentelėje).
CISS ir FHWA duomenų bazėse nėra suskirstymo į greitkelius ir ne greitkelius, kurį būtų galima tiesiogiai palyginti su Tesla duomenimis. Todėl, norėdama įvertinti bazinį „JAV vidurkio“ susidūrimų dažnio paskirstymą pagal greitkelius ir ne greitkelius, Tesla apskaičiavo santykinę bendro susidūrimų dažnio dalį, stebimą rankiniu būdu vairuojamų Tesla transporto priemonių parke tiek važiuojant greitkeliais, tiek ne greitkeliais. Tada Tesla šias dalis pritaikė sunkių susidūrimų „JAV vidurkio“ rodikliui, kad įvertintume „JAV vidurkio“ susidūrimų dažnį važiuojant greitkeliais ir ne greitkeliais. Tą patį metodą Tesla taikė „JAV vidurkio“ rodikliui, skirtam lengviems susidūrimams, įvertinti, naudodami lengvų susidūrimų ir sunkių susidūrimų santykį rankiniu būdu vairuojamų Tesla transporto priemonių parke. Rankiniu būdu vairuojamų Tesla transporto priemonių parkas yra pakankamai reprezentatyvi aproksimacija šioms dalims apskaičiuoti dėl savo dydžio (daugiau nei trys milijonai JAV automobilių), geografinio pasiskirstymo (yra kiekvienoje JAV valstijoje), savininkų sudėties (Model Y 2023–2024 m. buvo antras geriausiai parduodamas ne pikapas JAV) ir aktyvumo (daugiau nei 30 mlrd. mylių kasmet JAV).
Tesla supranta, kad bet kokis duomenų koregavimas gali netyčia įnešti trikdžių ir šališkumo. Siekdama išsaugoti metodikos, naudotos JAV vidurkiui apskaičiuoti ir palyginti su Tesla susidūrimų dažniais, tikslumą ir vientisumą, Tesla sąmoningai apribojo bet kokį duomenų apdorojimą ar filtravimą ar jų koregavimą iki griežtai minimalaus ir tik būtino lygio, kuris nurodytas pirmiau. Vis dėlto metodika apima būtinas ir neišvengiamas prielaidas dėl Tesla duomenų ir JAV vyriausybės skelbiamų viešų duomenų rinkimo metodų skirtumų. Šios prielaidos gali turėti apribojimų, susijusių su ataskaitų teikimo kriterijais, nepraneštų incidentų įverčiais (pvz., NHTSA skaičiuoja, kad policijai nepranešama apie 60 % avarijų, kurių metu padaroma žala tik turtui, ir 32 % avarijų, kurių metu patiriama sužalojimų [Blincoe ir kt. 2023 m.]), federalinės duomenų bazės imties dydžiu ir transporto priemonių parko pasiskirstymu. Dėl kai kurių iš šių apribojimų JAV vidurkio apskaičiavimas gali būti iškreiptas – didesnis arba mažesnis nei nurodyta Automobilio saugos ataskaitoje. Nepaisant šių apribojimų, realaus saugumo pagerėjimo, pasiekto naudojant Tesla Assisted Driving, mastas yra aiškus ir nepaneigiamas. Tai akivaizdžiai matyti tiesiogiai lyginant Tesla automobilius, naudojančius Tesla Assisted Driving, su tais, kurie vairuojami rankiniu būdu. JAV vidurkio įvertis (net ir su apribojimais) tik patvirtina šią išvadą.